Taisyklės taisyklėms

Gyvenime taip jau yra, kad viskas turi savo tvarką, eigą, prasmę ir tikslą. Viskas. Net jei iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo. Viskas nuo kažko prasideda ir kažkuo baigiasi. Na, čia tokia daugiau filosofija. Todėl labai norėtųsi matematinio konkretumo ir aiškumo. Nes, kai kalba eina apie tvarką namuose, tai nelabai čia pafilosofuosi. Tiesiog, norisi turėti vietą šiame prisotintame informacijos pasaulyje, kurioje yra saugu ir gera.

Pakalbėkime apie tai, kaip savo erdvėje – namuose, darželyje, mokykloje – susikurti saugias, patogias, malonias buvimui, kūrybai, asmenybės augimui (!) sąlygas. Kaip ir minėjau ankstesniame savo straipsnyje, taisykles turėtų kurti visi, kas jų laikysis. O laikytis jų turi visi, kurie naudojasi vienomis ir tomis pačiomis patalpomis – erdve.

Taigi, pirmiausiai pasirinkime laiką. Tai yra visi, kurie dalyvaus taisyklių kūrime, turėtų būti pailsėję, pavalgę ir daugiau mažiau patenkinę visus savo pamatinius fiziologinius poreikius. Kam to reikia? Nes tuščiu skrandžiu galva negalvoja. O kai kuriems ir pyktis kyla. Tas laikas galėtų būti pirma dienos pusė, po pusryčių ir tarkim lengvo pasivaikščiojimo lauke. Bet tai labai individualu ir turi būti išjausta. Antras momentas, kurį turime numatyti, kur galime ramiai susėsti, kad būtų patogu ir aplinka leistų susikaupti. Valgomajame prie didelio stalo, darželio salėje, mokyklos klasėje ar kokiame kitame neutraliame kabinete? Svarbu, kad mažų vaikų netrikdytų aplink juos esantys žaislai, o paaugliai neturėtų galimybės susiorientuoti į savo mobiliuosius. Mes, kaip suaugusieji, turėtumėm būti moderatoriai to, kas toliau vyks. Tačiau, negalime priversti klausyti mūsų – turime būti lankstūs ir jau čia leisti laiką ir vietą pasirinkti visiems šeimos, darželio grupės ar mokyklos klasės nariams. Sakau, leisti pasirinkti, bet ne išbalansuoti visko savo pasirinkimais. Vadinasi, numatome kelias priimtinas vietas, laiką ir leidžiame rinktis iš jų. Čia jau reikalingi diplomatiniai gebėjimai. Pripažinkime, tėvais (auklėtojais, mokytojais) būti nėra lengva... Bet užtai kaip įdomu! Nuolatinis adrenalinas ir maži laimėjimai varo į priekį!

Kai jau pagaliau visi susėdome ir pasiruošėme kalbėtis apie tai, kokie siekiame būti, kokiais norime matyti kitus ir kokios taisyklės bus aptarinėjamos, moderatorius (vienas iš tėvų, mokytojas, auklėtoja) turėtų padaryti įžangą – išsakyti savo pastebėjimus, aptarti esamą dienotvarkę ir galbūt šiek tiek paliesti esamas problemas. Neužsibrėžkite numatyti visų gyvenimo atvejų vienu prisėdimu. Rinkimės analizuoti vieną, labai konkretų atvejį ir jį aptarkime. Geriau organizuoti nuolatinius pasisedėjimus nei varginti vaikus (kokio amžiaus jie būtų) ilgomis šnekomis. Tarkim, imkime ir nutarkime, kaip elgiamės grįžę į namus, klasę iš lauko: atsirakiname duris, įeiname po vieną į patalpą, nusiauname batus ant kilimėlio, jei batai nešvarūs, nešame juos plauti arba nušluostome tam skirtu skudurėliu, padedame batus į spintą. Tai tik vienas iš pavyzdžių, apie ką galime kalbėtis. Net jei jis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastutis ir nevertas šeimos ar klasės laiko, jūs klystate. Nuo mažų ir paprastų dalykų prasideda dideli, galingi pykčiai. Maži dalykai turi tendenciją kauptis, telktis virš mūsų galvų ir driokstelėti pilnu pajėgumu mums to nė nesitikint.

Jei kas savaitę ar dvi rasite laiko šeimos (klasės, grupės) „tarybos“ posėdžiui, jei įtrauksite visus į pasiūlymų teikimą, kūrybinį taisyklių laikymosi išpildymą, o gal net apdovanojimų skyrimą, gyvensite ilgai ir laimingai kaip tose pasakose. Patikėkite, vaikai tikrai su mielu noru įsitrauks, jei tik leisite jiems. Pasiūlykite kiekvienam šeimos (darželio grupės, mokyklos klasės) nariui būti tam tikros taisyklės ambasadoriui. Tegu visi būna atsakingi už savo sritį ir įgalinkite tik juos koordinuoti, kontroliuoti visus besilaikančius taisyklės. Toks ambasadorius galėtų skirti vardinius specialius apdovanojimus atkakliausiems bei sugalvoti kaip būtų galima išsipirkti neklaužadoms. Svarbiausiai nepersistengti. Bet atsakomybės pasidalinimas nuims dalį naštos nuo suaugusiųjų pečių ir duos svorio mažiesiems. Tebūnie visi lygūs. Tebūnie visi reikšmingi. Galite sukurti sąsiuvinius ar lentą, kurioje viskas būtų registruojama, o mėnesio pabaigoje aptariama šeimos (klasės, grupės) susirinkimuose. Būkite kūrybiški, raskite savo būdą įtraukti visus narius į bendros tvarkos ir gerbūvio kūrimą. Nepamirškite, kad priklausymas stipriai komanda visada yra garbės reikalas. O kiekviena stipri komanda yra stipri tiek, kiek yra stiprus pats silpniausias jos narys.