Pranešimai

Naujųjų metų įžvalgos

Vaizdas
Nauji metai, naujos rezoliucijos sau, nauji užmojai ir siekiai, ania? Ir taip kiekvienais metais. Ir taip nuo kiekvieno pirmadienio, naujo mėnesio, naujo sezono. Kažko lauki, kažką vis sau pasižadi, kai ką uždraudi, apriboji, kažko sau leidi daugiau. Tiesa sakant, ne apie tai norėjau rašyti. Pakalbėkime apie norus ir savęs ribojimą norėjime. O gal teisingiau būtų rašyti ribojimą turėjime, įsigijime? Nes norėti kaip ir nedraudžiama, nežalinga. O gal yra kitaip? Praėjęs mėnuo man buvo toks pilnas ne dovanų, ne pirkimo, o apmąstymo apie tai. Pradėkime nuo to, kad dovanas, kaip niekada anksčiau, įgijau iki gruodžio. Todėl ir galvoskaudžio dėl jų nebuvo. Liko tik įkyrumai, kuriuos vis pagilindavo apsilankymas parduotuvėse – „O gal reiktų dar šį tą nupirkti?“. Vijau viską lauk iš galvos. Stengiausi įkvėpti kalėdinės dvasios kitaip. Kepiau imbierinius sausainius, lupau vieną po kito mandarinus, ieškojau nosimi cinamono kvapo praeidama pro kepyklėles, kad tik atitolinti piniginės atvėrimą.
2 komentarai
Skaityti daugiau

Laisvė ir atsakomybė

Vaizdas
Dažniausiai rašau tada, kai man reikia kažką pačiai apgalvoti. Susidėlioti mintis tokia tema, kuria turiu be galo daug skrajojančių minčių. Šiuo kartu mintys skrajoja laisvės tema. Kaip vaikams pasakyti, kas yra laisvė? Ir kaip laisvę susieti su atsakomybės jausmu? Mintys prasidėjo nuo čia. Gimstame visiškai priklausomi, nes visiškai bejėgiai. Neišgyventumėm be kitų pagalbos. Nemokame vaikščioti, nemokame sėdėti, net šliaužti nemokame vos gimę. Tačiau jau turime nemažą puokštę refleksų, kurie mums padeda išgyventi   – griebimo, čiulpimo, rijimo ir pan. Kaip nuostabiai gamtos surėdyta, ar ne? Bet jei taip malonu sūpuotis mamos glėbyje, jei taip saugu, jauku ir patogu, tai kam ta laisvė? A? Juk būtum sau ramus sterblėje visą gyvenimą ir tiek! Ne ne! Žmogus – smalsus ir protingas gyvis. Jis veržiasi pažinti, patirti, išmokti. Ir tai taip pat prigimtiniai dalykai. Tai mūsų prigimtinis laisvės troškimas. Nes tik taip mes išmokstame gyventi. Tik per savo patyrimą. Štai. Laisvė – tai ra
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

(Ne)moteriška ir (ne)vyriška tema apie moteris ir vyrus

Vaizdas
  Girdžiu per radiją kalbant apie olimpinį startą ir Lietuvos irkluotojus. Patraukė dėmesį ne pasiekti rezultatai, o tai, kaip jie pristatomi. Daug dėmesio skiriama vyrų irkluotojų nesėkmei ir lyg tarp kitko užsimenama, kad moterų dvivietė išėjo į pusfinalį. Va taip nori nenori pagalvoji, kiek daug reikia investuoti moterims, kad būtų pripažintos lygiavertėmis „vyriškose“ srityse. O! Pakalbėkime apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ sritis. Ko gero kiekvienas iš mūsų žino posakį “Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros”. Kas tai – stereotipinis požiūris į lytį ar gryna gyvenimiška tiesa? Ar tikrai esame tarsi iš kitų planetų ir pasmerkti amžiniems minčių, idėjų, norų prasilenkimams? O gal taip atsikratome ilgo, dažnai varginančio ir sunkaus darbo suprasti vienas kitą, įsijausti į vyro ar moters mąstyseną? Paklausus pirmo pasitaikiusio vyro, su kuo asocijuojasi žodis „moteris“, tikriausiai išgirstume atsakymą: grožis, emocionalumas, buitis, namai, vaikai, šeima, kelionės po parduotuves, seksas
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Pykti sveika?

Vaizdas
Pyktis – viena tų emocijų, kurios apipintos mitais ir legendomis, apaugę kerpėmis ir apleistos, dažnai neišnaudojamos teisingai ir žalojančios mus. Kaip paversti pyktį sveika emocija, kuri kviestų eiti pirmyn, kurti ir siekti, o ne žlugdytų, supriešintų, žeistų aplinkinius? Kaip išmokyti savo vaikus, pasitelkus pyktį, nuversti kalnus, bet ne žaloti save ir kitus? Pakalbėkime. Pyktis – viena iš pirminių pagrindinių emocijų, tarp kurių ir liūdesys, baimė, nuostaba, laimė, pasibjaurėjimas. Teoriškai pirminės emocijos nėra pavaldžios amžiui, kultūrai, lyčiai. Jos būdingos visiems žmonėms. Jos nėra nei blogos, nei geros, nes jos tiesiog yra ir tai normalu, reikalinga išgyvenimui. Kitas klausimas, kaip jas atpažinti ir išnaudoti, t. y. panaudoti teisingai. Bet kuri iš emocijų atsiranda tada, kai mes susiduriame su vienokiu ar kitokiu dirgikliu, išoriniu impulsu – vaizdu, garsu, kitokiu pojūčiu. Mūsų organizmu tas impulsas keliauja nervinių ląstelių pagalba ir pirmiausiai pasiekia tą smeg
1 komentaras
Skaityti daugiau